Registracija profesionalams
Konservantus atpažinti vis sunkiau !?

Konservantai – jie stabdo kenksmingų bakterijų augimą ir padeda kosmetikai išlikti šviežiai, tačiau jie gali sukelti alergijas ir neigiamai paveikti odos florą. Jurgenas Zingeris (Jürgen Singer) NEOVITA HerbaCeuticals kosmetikos generalinis direktorius bei produktų vystymo direktorius pasakoja, kokiais atvejais jų naudojimas yra neišvengiamas, bei pateikia alternatyvių konservavimo metodų, kurie padeda išsaugoti kosmetikos šviežumą. 

Kosmetikos produktai, neturintys nurodytos galiojimo datos, įstatymų nustatyta tvarka privalo galioti mažiausiai 30 mėnesių arba ilgiau. Kadangi dauguma produktų ne tik nebūna laikomi šaldytuve, bet ir neturi nurodytos galiojimo datos, todėl ši kosmetika turi būti apsaugota nuo ją gadinančių bakterijų, mielių ir grybelio.

Bakterijų ir grybelių sporų yra visur. Jų aptinkama ore ir ant odos. Būtent ant odos esančios bakterijos sudaro svarbią sveikos odos floros dalį ir saugo kūną nuo kenksmingų (patogeninių) bakterijų. Kiekvieną kartą atidarius kremo indelį į šį produktą patenka tūkstančiai bakterijų iš oro ir nuo pirštų, kuriais paimama kremo.

Konservantai
Kuo produkto sudėtis natūralesnė, tuo „jaukiau“ jame jaučiasi bakterijos. Jos galėtų labai greitai daugintis produkte, jei jame nebūtų medžiagų, kurios slopintų tokį bakterijų augimą. Tik nedaugelio produktų formulė yra tokia, kuri leidžia produktui išsilaikyti be šių priedų, pavyzdžiui produktų formulė sudėtyje neturinti vandens. Įstatymai šias medžiagas, stabdančias bakterijų augimą indelyje, vadina konservantais. Žodis konservuoti kilęs iš lotynų kalbos žodžio „conservare” ir reiškia „išsaugoti, išgelbėti“. Šis žodžio vertimas tiksliai parodo, kam kosmetikos produktuose reikalingi konservantai. Jų užduotis yra produktus išgelbėti/išsaugoti nuo sugedimo dėl mikroorganizmų poveikio. Tokiu būdu į kremą patekusios bakterijos yra numarinamos arba bent jau sustabdomas jų augimas.

Įstatymų nuostatos
Kadangi bakterijų augimo negalima sustabdyti švelniomis priemonėmis, todėl Reglamento dėl kosmetikos gaminių 6 priede pateikiamas sąrašas leistinų konservantų. Juo tiksliai nustatoma, kokios rūšies produktuose kokius konservantus ir kokia didžiausia koncentracija galima naudoti. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia sumažinti įjautrinimo pavojų keliamą naudojamos kosmetikos. Deja, šios sąlygos taikomos tik sveikai odai. Jei odos apsauginis barjeras yra pažeistas, gali kilti alerginės reakcijos. Dėl šios priežasties ant pakuočių pateikiami įspėjimai, jei produkto sudėtyje yra tam tikrų konservantų. Žinomiausi lestini konservantai yra parabenai, fenoksietanolis (Phenoxyethanol) bei formaldehidas (Formaldehyde). Įstatymai tiksliai reglamentuoja konservantų naudojimą. Vis dėlto įstatymuose liko ir „spraga“, nes jie nustato, kad konservantai yra medžiagos, kurių pagrindinė funkcija yra slopinti mikroorganizmų augimą.

Legali spraga
Be leistinų konservantų yra ir kitų medžiagų, kurias naudojant atitinkamais kiekiais galima sunaikinti bakterijas. „Spraga“ susidaro todėl, kad šios medžiagos turi ir kitokį poveikį, kuris yra liaupsinamas. Pavyzdžiui, yra medžiagų, kurios naudojamos nedidele koncentracija, turi drėkinantį poveikį. Jei jų kiekis yra pakankamai didelis, tuomet jos naikina bakterijas arba stabdo jų augimą. Tokios medžiagos vadinamos „netiesioginiais konservantais“. Netiesioginių konservantų, kurie nurodomi produkto sudėties sąraše (INCI), pavyzdžiai: Propylene Glycol, Butylene Glycol, Phenethyl Alcohol, Pentylene Glycol, Alcohol, Sorbitol ir kt. Kartu su natūralios kosmetikos mada bei trokštamu pripažinimu „be konservantų“ žaliavinių medžiagų gamintojai pradėjo varžytis ir vis greičiau rinkai pateikia naujų „netiesioginių konservantų“. Visos šios medžiagos nėra įtrauktos į Reglamento dėl kosmetikos gaminių priedą. Todėl produktai su šiomis medžiagomis gali būti vadinami „be konservantų“.

Deja, nėra svarbu ar šios medžiagos įtrauktos į konservantų sąrašą, ar ne. Konservavimo medžiagų paskirtis yra slopinti bakterijų augimą produkte arba jas sunaikinti. Žinoma, šios medžiagos nesugeba atskirti, ar tai kenksmingos bakterijos pačiame produkte, ar odos bakterijos, sudarančios svarbią odos rūgštinės apsauginės dangos dalį. Bakterijos naikinamos ne tik indelyje, bet ir ant odos, kai užtepama kosmetikos produkto. Toks produkto poveikis nėra stipriai juntamas tik todėl, kad mūsų rūgštinė apsauginė danga yra labai atspari ir, jei oda yra sveika, danga atkuriama per dvi valandas. Bet jei rūgštinė apsauga arba odos barjeras yra pažeisti, nepageidautinos odos reakcijos gali kilti ir dėl netiesioginių konservantų.

Dėl šios priežasties reikėtų labai atidžiai skaityti pastabas apie konservantus. Šiuo metu žiniasklaida labai dažnai mini parabenus kaip klasikinius konservantus. Kadangi daugelis vartotojų konservantus tapatina su parabenais, vis dažniau naudojamas užrašas „be parabenų“ ir todėl nemažai vartotojų susidaro nuomonę, kad perką produktą be konservantų. Iš tiesų parabenai tiesiog yra pakeičiami kitais leistinais konservantais.

Pakuotė ir produkto galiojimas
Produkto šviežumui išsaugoti svarbi ne tik jo sudėtis, bet ir pakuotės rūšis. Produktai indeliuose su didele anga turi didesnių trūkumų lyginant su produktais tūbelėse ar induose su dozatoriumi, nes paviršius, kuris atidarius indelį kontaktuoja su bakterijomis, yra labai didelis. Kiekvieną kartą pirštu palietus paviršių į produktą patenka naujas kiekis bakterijų. Tai reiškia, kad produktai indeliuose turi būti stipriau užkonservuojami nei produktai kitose pakuotėse. Tik hermetiškai uždarytas dozuojamas putų indelis, kuris turi vožtuvą, apsaugantį nuo bet kokio užteršimo iš išorės, visiškai apsaugo produktą.

Alternatyvų metodai
Tikri alternatyvūs metodai, kuriems nereikia nei leidžiamų nei netiesioginių konservantų, iš tiesų egzistuoja. Deja, jie yra brangūs, todėl kol kas naudojami labai retai. Šiais metodais galima garantuoti, kad nenaudojami jokie tiesioginiai ar netiesioginiai konservantai. Alternatyva konservantams yra slėginė sterilizacija, kurią naudojant visi produktai išpilstomi į putų dozavimo indelius (aerozolinius indus). Šios pakuotės nuolatos uždarytas vožtuvas garantuoja, kad bakterijos nepateks iš išorės. Indelio viduje išlieka sterilumas. Tokiu būdų užtikrinama, kad naudojamas visiškai nekonservuotas produktas ir išvengiama odos reakcijų į konservantus. Taip pagamintus produktus galima ilgai išsaugoti šviežius ir juos galima laikyti tiesiog vonios kambaryje.

Kita alternatyva yra produktai gaminami ir išpilstomi steriliai. Deja, tai labai brangus būdas ir galimas tik produktams bei pakuotėms, kurias atidarius produktas sunaudojamas labai greitai. Šis būdas dažniausiai taikomas produktams pilstomiems į stiklines ampules ir yra skirti vienkartiniam naudojimui.

Nenaudojant konservantų galima išlaikyti ir produktus sudėtyje neturinčius vandens. Gaila, bet tokie vandens neturintys aliejai ir riebalai nepasiteisino, nes naudoti šiuos produktus nėra taip malonu kaip emulsijas, turinčias vandens. Reikia būti labai atidiems skaitant užrašą „be konservantų“. Šiuo metu naudojamų netiesioginių konservantų yra tiek daug, kad tik specialistai remdamiesi INCI deklaracija gali atpažinti netiesioginius konservantus. Bendra išvada yra tokia, kad produktai pakuotėse, kurias reikia atdaryti, yra užteršiami bakterijomis iš oro arba esančiomis ant naudotojo pirštų. Tam, kad šios bakterijos negalėtų toliau daugintis, produkto sudėtyje, išskyrus nedaugelius atvejus, turi būti tiesioginių ar netiesioginių konservantų, kurie gali sudirginti odą.

Šis straipsnis publikuojamas žurnale “Grožio ekspertai”